Ne už kiekvieną asmens veiksmą, kuris tariamai atitinka baudžiamąjame įstatyme nustatytų veikų požymius, galima taikyti indvidualią baudžiamąją atsakomybę. Juo labiau – ne kiekvieną veikimą galima laikyti nusikaltimu, jei jį vykdantis subjektas buvo vaikas iki šešiolikos metų – nors formaliai tokia veika ir atitinka įtvirtintus nusikaltimo požymius. Be to praktikoje didelę reikšmę turi ir pagrindas, kuriuo remiantis planuojama taikyti baudžiamąją atsakomybę.

Žmogiškasis faktorius – kaip ir kitose srityse, taip ir teisėje, jo išvengti dažnai nepavyksta. Prokurorai ne visada teisingai inkriminuoja veikas – t.y. nustato konkrečių veiksmų saveiką su įstatymo normomis. Taip pat ir teismai, ne visuomet priima teisėtus ir teisingus sprendimus – tam ir sukurta teismų sprendimų tikrinimo aukštesnėje instancijoje sistema. Tačiau ar Jūs norėtumėte būti asmeniškai įtrauktas į tokia suklydimo situaciją?

Kaip tik viena spręsta teisinė situacija ir laimėta byla (nr.: 1A-268-453/2020) inicijavo norą ir pareigą pasidalinti savo įžvalgomis bei teismų formuojama praktika Baudžiamojo kodekso 181 – ojo  ir 294 – ojo straipsnių atribojimo klausimais.

Svarbiausia, jog pagal formuojamą teismų praktiką atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs subjektyvieji veikų požymiai, t.y. svarbu tai ką asmuo mano apie savo vykdomus veiksmus.

,,Esminis kriterijus, atribojantis turto prievartavimo nusikalstamą veiką nuo savavaldžiavimo nusikaltimo, yra vertimo perduoti turtą pagrindo (ne)teisėtumas. Jeigu turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių <…>, pvz., iš paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę, taip pat ir dėl žalos padarymo ir kt., tokie asmens neteisėti veiksmai sudaro BK 181 straipsnio sudėtį. Tuo tarpu, kai kaltininkas (nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos) vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, tai – BK 294 straipsnio taikymo sritis <…>.’’ 

Tokioje situacijoje ,,būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas) <…>.’’

Aptariamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog ,,remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų’’, kai tuo tarpu atsakomybė už BK 181 straipsyje įtvirtintą veiką kyla nuo 14 metų. Šis skirstymas paremtas veikos sunkumu, bei asmens itelektinėmis savybėmis gebant atskirti veiklų neteisėtumą atitinkamame amžiuje.

Akivaizdu, jog tinkamas aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas turi didelę įtaką teisingo sprendimo priėmimui bei tolesnei žmogaus gyvenimo kokybei. Todėl visuomet rekomenduotina kreiptis teisinės pagalbos, norint, jog Jūsų atžvilgiu būtų priimtas teisėtas sprendimas, kaip ir šiuo atvėju, kai Kliento atžvilgiu baudžiamoji byla privalėjo būti nutraukta veiklos padarymo metu neturėjus baudžiamojo įstatymo reikalaujamo amžiaus.

Jei Jums reikalinga teisinė konsultacija ar atstovavimas baudžiamosios teisės klausimais, galite kreiptis:

el. paštu gintas.gustaitis@kaunoadvokatai.lt 

ar telefonu +370 687 32575

Konsultacijos teikiamos advokatų kontoroje ,,Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai”, ir tik iš anksto užsiregistravus.