Pastaruoju metu neretai pasitaiko atvejų kuomet šalys lyg programuodamos santuokos iširimą ar dėl kitų priežasčių dar iki santuokos ir vėliau santuokoje turtą kurį vienas iš sutuoktinių nenori prarasti ar dalintis mėgina jį nuslėpti ar gudriai apeiti galimybes jį padaryti dalintinu.
Šiuo atveju, kai turto įsigijimas nėra registruotas santuokos metu ar vieno iš sutuoktinių vardu, bet faktiškai įrodytinai buvo statomas ir puoselėjamas abiejų sutuoktinių, teismas gali vertinti tokį turtą kaip bendru ir pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe.

2022 metais Vilniaus mieste į teismą kreipėsi ieškovė, žmona, santuokos nutraukimo byloje, dalyje dėl pasekmių, reikalaudama pripažinti namą kuriame gyveno besiskirianti šeima bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį ½. Sudėtingumas šioje istorijoje yra tas, kad santuoka buvo sudaryta dar ieškovei tik sulaukus pilnametystės. Ginčo sklypas buvo registruotas ieškovo tėvo vardu ir statybų leidimas dar tuo metu statant namą, buvo tai pat atsakovo tėvo vardu. Kitaip tariant, nekilnojamas turtas, namas ir sklypas kuriame stovi namas, priklausė trečiąjam asmeniui. Visą šią situaciją byloje apsunkina dar ir tai, kad namas buvo pastatytas, tačiau jo baigtumas neįregistruotas nekilnojamo turto registrų centre. Ginčo esmė byloje buvo kas gi statė namą ir kas jame ruošėsi gyventi.

Ieškovė savo reikalavimą į nekilnojamą turtą padalinti ½ įrodinėjo, jog ji 9 metus gyveno su sutuoktiniu ir ginčo objektas buvo pradėtas statyti ir buvo pastatytas po 9 metų. Tai yra visą santuokos laikotarpį. Šalys kartu kūrė buitį, dėjo savo uždirbtas ir sutaupytas lėšas į namo statybas turėdami kartu planus pastatytame name gyventi kartu ir auginti vaikus. Jie kartu kūrė namo dizainą, rinkosi medžiagas apdailai, derino sprendimus namo apipavidalinimui.

Tretrysis asmuo, atsakovo tėvas, kategoriškai su tuo nesutiko ir teigė, kad sklypas ir namas yra registruotas jo vardu, todėl šis turtas yra jo nuosavybė.
Taigi, ši istorija neįtikino pirmos instancijos teismo ir teismas tokį reikalavimą dėl ½ dalies namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmetė kaip nepagrįsta nurodydamas, jog ieškovė nurodytu laiku buvo dar per jauna prisidėti savo lėšomis prie nekilnojamo turto statybos. Tai pat, teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, jog tretysis asmuo, atsakovo tėvas, nestatė ginčo namo, o atsakovas tik padėjo namą statyti.

Visgi, aukštesnės instancijos teismas apeliacine tvarka įvertines visus byloje surinktus įrodymus, vertino, jog ginčo pradėtas satyti ir baigtas statyti, bet neįregistruotas registrų centre namas buvo statomas tuo metu dar ne santuokoje, o vėliau santuokoje tik tuo vieninteliu tikslu bendru sutarimu kartu gyventi ir kurti bendrą nekilnojamą turtą (CK 6.970 STR), tai yra siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę į nekilnojamą turtą. Ieškovė įrodė, nuotraukomis, liudytojų parodymais, banko sąskaitų išrašais, sąskaitų-faktūrų išrašais, bendru darbu, intelektu priimant sprendimus statybai ir dizainui, naudojo bendrai priklausančias lėšas santuokos metu ir statė namą trečiam asmeniui, atsakovo tėvui, priklausančiame sklype.
Tai pat teismas vertino, kad nebuvo jokių įrodymų, kad tretysis asmuo, atsakovo tėvas, būtų prisidėjęs finansiškai ar savo darbu prie namo statybos.

Teismas ginčą vertino aktualia kasacinio teismų praktika, kurioje yra išaiškinta, kad teisinė registracija nėra būtinoji nekilnojamo turto daikto pripažinimo civilinių teisių subjektu sąlyga ir, kad neįregistruotas nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir gali būti padalintas.
Teismas vertino, kad nėra pakankamai duomenų ir įrodymų nustatyti kokia dalis buvo pastatyta iki santuokos ir santuokos metu, tačiau teismas vadovaudamasis CPK 3 str, pasisakė, kad labai tikėtina, jog sutuoktiniai sukūrė ginčo nekilnojamą turtą abu. Todėl teismas pripažino ieškovės nekilnojamo turto, namo, dalį ½ bendra jungtine nuosavybe ir priteisė kompensaciją, o atsakovui, pripažinus ½ nekilnojamo turto dalį bendra jungtine nuosavybe priteisė natūra.

Plačiau dėl kylančių klausimų susijusiu su turto dalybomis galite kreiptis
Erikas Pavlovičius
Mob: +37062083135
El.paštas: pavlovicius@gmail.com