Nemokumas – opi problema, o ypač atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir jos valdymo perspektyvas. Net ir visiškai apolitiškai vertinant, akivaizdu, jog ekonominę veiklą vykdantiems subjektams gali būti sunku išvengti neigiamų padarinių. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu, jog juridinių asmenų vadovai bei akcininkai būtų tinkamai susipažinę su savo pareigomis bei teisėmis.

Apžvelgti apeliacinės instancijos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1678-587/2019, aktualu norint pabrėžti, jog nemokumo administratoriai ne visada tinkamai gina juridinio asmens interesus. Šiuo atveju kliento – juridinio asmens akcininko, pozicija buvo apginta tinkamai ir pagrįstai bei paneigtas apie 30 000 eur dydžio žalos atlyginimo reiklavimas.

Pirmiausia, verta paminėti, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstami šie įmonės vadovo ir jos akcininkų atsakomybės pagrindai: 

• vadovo atsakomybė įmonei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu už įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimą ir vadovo atsakomybė bankrutuojančiai įmonei (kreditoriams) Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies pagrindu; 

• akcininkų atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu už įmonės privedimą prie nemokumo ir akcininkų atsakomybė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu už bankroto bylos neinicijavimą laiku; 

• vadovo ir akcininkų atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu kreditoriui tuo atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos.

Antra, juridinio asmens akcininko civilinė atsakomybė gali būti konstatuota tik nustačius šias atsakomybės sąlygas: 1) nesąžiningus veiksmus, 2) kreditoriams padarytą žalą ir 3) priežastinį ryšį, t. y. aplinkybes, patvirtinančias, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolių tretiesiems asmenims ir šis negalėjimas yra atsiradęs būtent dėl jo dalyvio nesąžiningų veiksmų. Labai svarbu šiuos aspektus tinkamai ir išsamiai išanalizuoti, norint įvertinti galimas kliento atsakomybės prielaidas.

Byloje ieškovė (bankrutuojantis juridinis asmuo) teigė, jog atsakovė (bankrutuojančio juridinio asmens akcininkė) pažeidė ABĮ 38 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas nevykdydama ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte arba 59 straipsnio 11 dalyje nustatytų veiksmų, todėl yra atsakinga už įmonės nemokumą ir privalo atlyginti kilusią žalą, tačiau teismas šį argumentą atmetė kaip nepagrįsta. Teismas konstatavo, jog ,,ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu ABĮ 59 straipsnio 9 dalyje nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka, tuomet akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais − bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Taigi įstatymų leidėjas numatė akcininkų įnašų galimybę, tačiau nenumatė tokios pareigos.’’ Taigi apeliacinės instancijos teismas remdamasis gynybos argumentais padarė išvadą, kad ,,atsakovė neturėjo pareigos savo piniginiais įnašais padengti įmonės nuostolių atkuriant įmonės nuosavą kapitalą iki 1/2 įstatinio kapitalo dydžio, todėl tokių veiksmų neatlikimas negali būti laikomas jos neteisėtais veiksmais / neveikimu, juolab negali būti vertintinas kaip nesąžiningumas” ir taip įtvirtino, jog atsakovė negali būti atsakinga už įmonei padarytą žalą.

Jei Jums reikalinga teisinė konsultacija ar atstovavimas juridinio asmens akcininko ar vadovo atsakomybės klausimais, arba norite pasikonsultuoti kitais nemokumo teisės klausimais, kviečiu kreiptis: 

el. paštu gintas.gustaitis@kaunoadvokatai.lt  

ar telefonu +370 687 32575

Konsultacijos teikiamos advokatų kontoroje ,,Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai”, ir tik iš anksto užsiregistravus.