Ankstesniuose įrašuose esame ne kartą dalijęsi patirtimi susijusia su nuosavybės teisės srityje spręstinomis situacijomis. Atsižvelgiant į šiomis dienomis aktualumo neprarandančios bendrosios dalinės nuosavybės praktiką bei dažnai šioje srityje iškylančius teisinius klausimus, nusprendėme parengti įrašų seriją su pagrindine informacija apie nuosavybės teisės įgyvendinimą valdant turtą daline nuosavybės teise.
Pirmiausia, norime skirti dėmesį patiems bendriausiems dalinės nuosavybės bruožams, o tolimesniuose įrašuose nagrinėsime tokias sritis kaip turto pagerinimas esant bendrąjai dalinei nuosavybei, naudojimosi tvarkos nustatymas, atidalijimas, nuosavybės teisės perleidimas, daugiabučių namų būtų nuosavybės įpatumai.
Taigi, verta paminėti, jog esant bendrajai dalinei nuosavybei bendrosios nuosavybės teisėje visada yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (idealiosios dalys). Taip pat, gali būti nustatoma ir naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka (realioji dalis).
Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Dalių bendrosios nuosavybės teisėje nustatymas galimas tiek bendraturčių sutarimu, tiek, tokio sutarimo nepasiekus, – teismine tvarka. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis daikto dalis atitinka jo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Nagrinėjant ginčus teisme atsižvelgiama ne tik į konkrečiam bendraturčiui priklausančią turto dalį, bet taikomi ir kiti kriterijai. Pavyzdžiui, naudojimosi racionalumas, patogumas, statinių išsidėstymas sklype, istoriškai susiklostę santykiai ir kiti.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bendraturčiai, įgyvendindami šias teises, privalo išnaudoti visas galimybes, derindami savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Nuosavybės subjekto daugetas neturi įtakos savininkų santykiams su trečiaisiais asmenimis. Tačiau vieno bendraturčio veiksmai kitiems bendraturčiams teisinius padarinius sukelia tik tada, kai veikiama atstovavimo santykių pagrindu.
Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti taikant nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principus.
Šis įrašas parengtas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Civilinių bylų apžvalga: Teismų praktika 32).
Jei Jums reikalinga teisinė konsultacija ar atstovavimas nuosavybės teisės srityje, kviečiu kreiptis:
el. paštu gintas.gustaitis@kaunoadvokatai.lt
ar telefonu +370 687 32575
Konsultacijos teikiamos advokatų kontoroje ,,Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai”.
