Kokius būdus palikimui priimti įtvirtina LR Civilinis kodeksas?

LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis:

• faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba

• padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Tam kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), t.y. atlikti vieną iš aukščiau minėtų veiksmų, kuris turi būti atliekamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.)

Šiame įraše pasistengsime plačiau paaiškinti pirmojo palikimo priėmimo varianto eigą ir esminius požymius – poreikis žinoti tokią informaciją atrodo objektyviai reikalingas kiekvienam asmeniui, atsižvelgiant į dažną tokių klausimų sprendimą padedant savo Klientams. Šis įrašas kaip tik ir parengtas būtent laimėtos bylos (bylos nr.: e2YT-22035-1070/2018) ir patenkintų Kliento interesų pagrindu.

Svarbiausiais palikimo priėmimo, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą, aspektais būtų galima laikyti šiuos:

• Pirmiausia, svarbu laikytis jau aukščiau nurodyto trijų mėnesių termino pradėti valdyti turtui. (Verta paminėti, jog turtui pradėtam valdyti iki 2000 metų, taikomas šešių mėnesių terminas.)

• Antra, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ,,todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą”. Šis aspektas ypač svarbus, jei palikimą sudaro ne vien tik turtas, bet ir palikėjo skolos, todėl reikia atidžiai vertinti, koks palikimas yra priimamas, kad netektų visu savo turtu atsakyti už nežinomas palikėjo skolas.

• Trečia, ,,pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą <…> suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. <…>. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą <…>.’’ Panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 straipsnio pirmojoje dalyje.

• Galiausiai, ,,tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).” T. y. paduodant pareiškimą palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui (CPK 446 str.) ir jį išnagrinėjus pagal CPK nustatytas taisykles.

Būtent tokia situacija ir buvo susidariusi byloje, kurioje pareiškėjas – Klientas, norėjo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Faktą, jog Kliento senelė, po senelio mirties, priemė palikimą, t.y. jo turėtą turtą, faktiškai pradėdama tą turtą valdyti.

Jei Jums reikalinga teisinė konsultacija ar atstovavimas paveldėjimo teisės klausimais, kviečiu kreiptis:

el. paštu gintas.gustaitis@kaunoadvokatai.lt 

ar telefonu +370 687 32575

Konsultacijos teikiamos advokatų kontoroje ,,Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai” ir tik iš anksto užsiregistravus.