Nors naudoti bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį daiktą asmuo dažniausiai gali ir nenustatęs naudojimo tvarkos, norint kiek įmanomą apriboti galimai kilsiančių konfliktinių situacijų tarp bendraturčių skaičių ir išvengti naudojimo metu kylančių pretenzijų, verta iš anksto pagalvoti apie daikto naudojimosi tvarkos nustatymą. Kadangi tokia naudojimosi tvarka dažnai yra tinkamas spręndimas bendraturčių santykiams reguliuoti, tęsiame įrašų seriją bendrosios dalinės nuosavybės tema ir dalinamės pagrindine informacija susijusia su tokios tvarkos nustatymu.
Kaip jau minėta anksčiau, dalių bendrosios nuosavybės teisėje nustatymas galimas tiek bendraturčių sutarimu, tiek, tokio sutarimo nepasiekus, – teismine tvarka. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis daikto dalis atitinka jo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.
Nustatant naudojimosi tvarką visų pirma turi būti taikomi šie kriterijai: 1) teisėtumas; 2) realiųjų dalių adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos užtikrinimas ir proporcingumas; 4) naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir efektyvumas; 5) faktinių nuosavybės santykių stabilumas.
Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatytina tokia naudojimosi tvarka, kad tie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje.
Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai.
Šis įrašas parengtas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Civilinių bylų apžvalga: Teismų praktika 32).
Jei Jums reikalinga teisinė konsultacija ar atstovavimas nuosavybės teisės srityje, kviečiu kreiptis:
el. paštu gintas.gustaitis@kaunoadvokatai.lt
ar telefonu +370 687 32575
Konsultacijos teikiamos advokatų kontoroje ,,Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai”.
