Greta jau ankstesniuose įrašuose aptartų bendrosios dalinės nuosavybės teisės aspektų, vienas iš dažnai praktikoje sprendžiamų, yra ir atidalijimas iš tokios nuosavybės. Turint nuosavybės objektų, valdomų bendrąja daline nuosavybės teise, ir norint pasinaudoti atidalijimo institutu, verta turėti platesnes teisines žinias, todėl tęsiame įrašų seriją bendrosios dalinės nuosavybės tema ir dalinamės pagrindine informacija apie atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Taigi, atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Šis atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliučiu atidalijimu (padalijimu) kvalifikuojamas toks teisinis santykis, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y. ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu.
Atidalijimas galimas bendraturčių sutarimu, o jo nepasiekus, – teismo sprendimu. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Atidalijimo variantai turi atitikti bendraturčių dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių, juos turi būti įmanoma įgyvendinti. Esant skirtingiems šalių reikalavimams (nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalyti), prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka.
Atidalijimas gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Atidalijimas piniginiu ekvivalentu (kompensacija) taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.
Kaip savininko teisių pažeidimas nevertinamas kompensacijos be savininko sutikimo vienam ar keliems atidalijamiems bendraturčiams priteisimas, jei laikomasi šių sąlygų: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi); c) bendraturčiai, iš kurių priteisiama kompensacija, realiai išgali sumokėti tokio dydžio kompensaciją; d) piniginė kompensacija atitinka atidalijamą dalį ir yra teisinga. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto rinkos vertę.
Žemės sklypo atidalijimas reiškia atskirų žemės sklypų suformavimą, todėl tam būtini teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai.
Šis įrašas parengtas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Civilinių bylų apžvalga: Teismų praktika 32).
Jei Jums reikalinga teisinė konsultacija ar atstovavimas nuosavybės teisės srityje, kviečiu kreiptis:
el. paštu gintas.gustaitis@kaunoadvokatai.lt
ar telefonu +370 687 32575
Konsultacijos teikiamos advokatų kontoroje ,,Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai”.
