Įdėjote daug pastangų ir lėšų santykių palaikymui ir gerbuvio kūrimui, tačiau pasikeitus aplinkybėms sulaukiate priekaištų, norint sukurtu gėriu naudotis? Dar daugiau – Jūsų teisė į bendrai sukurtą turtą yra neigiama? Bendroji dalinė nuosavybė – vystant žmonių tarpusavio santykius ji atsiranda dažnai ir įvairiomis aplinkybėmis. Jei manėte, jog bendrają nuosavybę gali suponuoti tik santuoka, Jums bus naudinga žemiau pateikta informacija.
Turtas, kaip žmonių siekiamybė ir išgyvenimo šaltinis, yra įgyjamas įvairiais būdais. Dažnai, žmonės, turėdami įvairiausius ryšius ir santykius, bendradarbiauja, taip vienas kitam palengvindami tenkančią naštą. Kiekvieno gyvenimas, kuriamas skirtingomis aplinkybėmis, todėl vertinant sukurtus santykius reikia atsižvelgti į visas įmanomas sąlygas, kurios galėtų padėti konstatuoti, kokius būtent santykius sukurti buvo siekta, ko pasekoje, būtų galima įvertinti ar tarp žmonių ir turimo turto yra susiklostę bendrosios nuosavybės santykiai.
Šiai gyvenimiškai situacijai paaiškinti puikiai tinka laimėta civilinė byla Nr. e2-1093-1070/2020, kurioje užtikrinome Kliento nuosavybės teisės įgyvendinimą. Mūsų pastangomis Kliento naudai buvo priteista priklausanti beveik 18 000 eurų kompensacija, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį turtą.
Minėtoje byloje susiklostė aplinkybės, jog šalys, kurdamos romantiškus santykius nusprendė įsigyti bendrą būstą – pasiimti paskola, kartu ieškoti bei įgyti ir remontuoti būstą, kuriame vėliau gyveno kelerius metus. Šalims išsiskyrus, kilo ginčas dėl atsiskaitymo, už įgytas nuosavybės teises, bei turto vertės, kai norima jį atidalinti. Teismas pažymėjo, jog ,,nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas <…>, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.’’ ir konstatavo, jog ,,šalys susitarė, kad ieškovo įnašas į bendro turto įsigijimą bus kas mėnesį iš jo sąskaitos nurašoma paskolos dalis (apie 200 Eur)”, o Klientės (atsakovės) įnašas – ,,kas mėnesį mokami mokesčiai už komunalines (šildymo, elektros, dujų, vandens, šiukšlių išvežimo) ir kitas paslaugas (kabelinės televizijos), bei išlaidos maistui abiem šalims (CK 6.970 straipsnis)”.
Verta paminėti, jog šioje byloje teismas taip pat pažymėjo, kad ,,kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą’’, t.y. ,,turi būti nustatyta <…> [viso] daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma.”
Taigi akivaizdu, jog vertinant kiekvieno asmens indėlį į bendrąja nuosavybės teise priklausantį turtą, reikia atsižvelgti į visas įmanomas pastangas ir vykdytas pareigas, bei tinkamai įvertinus aplinkybes užtikrinti teisėtą nuosavybės teisės įgyvendinimą.
Jei Jums reikalinga teisinė konsultacija ar atstovavimas atidalijimo ar kitais nekilnojamojo turto teisės klausimais, kviečiu kreiptis:
el. paštu gintas.gustaitis@kaunoadvokatai.lt
ar telefonu +370 687 32575
Konsultacijos teikiamos advokatų kontoroje ,,Gustaitis, Pesenka, Sirvydis, Vaicekauskas ir partneriai”, ir tik iš anksto užsiregistravus.
